Hiking.lt

Madeiros skonis. Septintoji

IMG_6693d_resize1

Rytas žada visai neblogą dieną. Debesys sklaidosi, pasirodo saulytė.

Tęsiame mūsų žygį pagal numatytą maršrutą. Nuo baro, kuris aprūpina sumuštiniais ir butelaičiu vyno, prasideda takas palei Levada das Rabacas. Eini ir stebiesi, kiek jėgų ir darbo reikėjo tam, kad levada- betoninis vandens latakas- būtų nutiestas tokiu stačiu kalno šlaitu. Kai kur  turėkliukai iš troso, skiriantys taką nuo bedugnės, spėjo apirti- neslėpsiu, kad einant tose atkarpose širdelė ima plakti gerokai smarkiau. Štai- netrukus ir 2,4 km tunelis, kuriuo levada kerta kalnų uolas. Ant įėjimo į tunelį kryžiumi sukaltos lentos- suprask,- uždaryta, neikite!  Bet negi dabar grįši atgal. Nutariame rizikuoti,- prožektorius ant galvos, ir pradedame kelionę per tamsos karalystę. Pasirodo, frazė apie šviesą tunelio gale ne iš piršto laužta. Tolumoje matosi šviesos taškelis, bet kiek beeiname, jis visai neartėja. Kai kur pralįsti galima laisvai, o kitur tenka ir pasilenkti, kad kuprinės viršus nesidaužytų į tunelio lubas. Pagaliau,- štai ir požemio galas, patenkame į nepaprastai gražų slėnį su daugybe krioklių aplink.

Džiaugdamiesi, kad sėkmingai įveikėme tunelį,  žygiuojame toliau, tačiau takas atrodo vis labiau apgriuvęs. Dar keli šimtai metrų, ir tampa aišku, kad tuneliu teks keliauti dar kartą, grįžtant atgal. Matyt, potvynio metu upelis nunešė keliasdešimt metrų levados su visu takeliu, ir dabar nemažas krioklys skalauja uolų sieną. Kaip nors apeiti tą vietą visiškai neįmanoma, labai statu. Gerai, kad šiame nuostabaus grožio kampelyje čia pat puiki aikštelė palapinei. Smagiai leidžiame likusią dienos dalį, fantastiškus krioklių vaizdus atskiesdami vyno lašais.

Nukeliauta- 9 km.

Parašykite komentarą