Hiking.lt

Pirėnai. Vasaros miražai

Keistas tas Laikas. Lėtai kaip vėžliukas ropojo vaikystėje, kai vis laukdavau, kada  įleis į kiną suaugusiems. Arba galėsiu nemiegoti visą naktį- tokia buvo vaikystės  didžioji svajonė. Išsipildė ji visiškai netikusiai- prieš eilinį studijų egzaminą tekdavo mokytis nesumerkiant akių, kai reikdavo  atsigriebti už praleistas paskaitas.

Dabar Laikas kaip antilopė. Bėga šuoliais nežinia kur. Atrodytų, mažai kas keičiasi. Žiema- vasara, vėl žiema. Iš tikrųjų,- pasaulis jau kitoks!  Jeigu prieš 25 metus kas būtų pasakęs, kad iš Karmėlavos oro uosto į Barseloną skrisime Boing‘u, dievaži, nebūtų patikėjęs niekas.

Kai už lango lengvai plasnoja snaigės, mintys vis nukrypsta į vasarą. Nejučia  rikiuojasi kompiuterio klavišų natos renkant magišką Ryanair‘o akordą.. Ir štai pagaliau atsiranda bilietukai vasarai, – sėkmingas pirkinys, už keturias vietas į Pirėnus ir atgal kreditinė kortelė suplonėja tik tūkstantėliu litų. Kaip sakoma,  pigiai ir piktai.1

Praėjusios  vasaros kelionės įspūdžiai susigulėjo. Labai pasiilgome žaliųjų Pirėnų pievų idilės su išdykėliškomis švilpikų šypsenomis. Birželio gale ten dar tik sezono pradžia, žmonių visai nedaug, kalnuose ramiausiai gali statyti palapinę kur panorėjęs- bent mums taip pasirodė. O ir ispaniškos kainos gerokai draugiškesnės kiaurai inžinieriaus piniginei už prancūziškas ar itališkas.

Praeitą vasarą iš Gironos oro uosto išsinuomotu mašiniuku patraukėme link jūros ir, smagiai besimaudydami skaidriame vandenyje,  kelias dienas gražiai praleidome pusiasalyje prie Roses kurorto. Atsigaivinę bangose išsiruošėme  į vaikams gana varginančią  šešių šimtų kilometrų kelionę per kalnus – į tikruosius kalnus. Neklausėme navigacinio angelo patarimų verčiau važiuoti pro Barseloną lygumomis, o pasirinkome trumpesnį, bet labai vingiuotą maršrutą „tiesiąja“, t.y. stačiais serpantinais.  Kelionė nuo pajūrio iki ledynų išsitęsė į beveik tris dienas. Dabar galvoju, kad gal tas angelas ir gerai patarinėjo, kad tiesiai tiesiau, o aplink greičiau.2

Kai vasaros miražai aplanko, čiumpu žemėlapius ir kuriu planus, kurį Pirėnų kampelį pasirinkti mūsų šeimyninės žygeivių grupės savaitinei ekspedicijai su kuprinėmis.  Kalnų grandinė ilga, tęsiasi per visą Ispanijos- Prancūzijos pasienį iki Atlanto vandenyno. Tačiau aukštesniosios viršūnės ir ledynai- sniegynai susikaupę centrinėje dalyje. Bet gal būt, aukščiausios vietos nebūtinai įspūdingiausios ?

Taikantis vien tik į kalnus, racionaliau būtų skristi tiesiai į Pau arba Lourdes, tuomet gal būtų galima išsiversti  ir nenuomojant automobilio, o privažiuoti iki kalnų visuomeniniu transportu, būtų šiek tiek pigiau. Bet skrydžio į Gironą variantas patrauklus tuo, kad nereikia persėsti ir galima kelias dienas pasilepinti prie jūros.

Parašykite komentarą