Hiking.lt

Aksominis ruduo Maljorkoje

Šiais metais Maljorkoje lankėmės pirmąją lapkričio savaitę. Atrodytų, jau ruduo, tačiau orai pasitaikė išties nuostabūs, dar viskas žaliuoja, dienos saulėtos ir maloniai šiltos, jūros vanduo tiesiog vilioja  paplaukioti.

Pasirinkome pakeliauti po labai vaizdingas Liuc vienuolyno apylinkes. Turistų mėgiamas  ir gražus radialinis 24 km ilgio maršrutas yra aplink Puig Roig viršūnę. Nuo tako, kuriuo dar senovėje naudojosi salos gyventojai, atsiveria užburiantys vaizdai į jūrą.  Takas kerta privačias valdas, kurių savininkai leidžia praeiti turistams tik sekmadieniais.

Praeitais metais kopėme į Puig de Massanella viršūkalnę, o šiemet sumanėme aplankyti šalia vienuolyno stūksantį Galileo kalną (1195 m). Takas nuo vienuolyno kyla aukštyn, vingiuodamas serpantinu iki pat viršūnės. Pasigėrėję nuostabiais Liuc vienuolyno vaizdais tarsi iš lėktuvo, leidžiamės iki perėjos Coll d’es Prat , o nuo jos takas veda žemyn į slėnį. Tenka kirsti privačią valdą, už tai paprastai imamas kelių eurų mokestis , bet kadangi vakarėja, kasininko namukas jau užrakintas. Maršruto ilgis 16 km.

Tapo tradicija kiekvienais metais nusileisti prie jūros nuo Mortitx vyno daryklos. Labai gražus su įvairiais nuotykiais 12 km pasivaikščiojimas. Žavinga laukinė Maljorkos gamta, įspūdinga apleista senovinė sodyba prie jūros , įstabi vieta pasimaudymui, ir kupinas adrenalino pakilimas upelio vaga aukštyn.

 

 

 

 

 

 

 

Aplankome kurortinį Cala de Sant Vincenc miestelį, atsigaivinę jūros bangose kopiame į La Mola viršūnę (474 m) . Takelis vos matomas, o pakilimas status, tačiau pastangas atperka gražūs jūros vaizdai nuo viršaus (maršruto ilgis 7 km)

Nors Maljorkoje jau ketvirtą kartą , dar daug vietų neaplankyta. Vykstame į salos rytuose esantį Peninsula de Llevant pusiasalį, kuris pasižymi nepaliestos  gamtos grožiu ir ypač rekomenduojamas žygiams rudenį, kai nėra taip karšta. Radialinis 16 km maršrutas nusidriekia per plokštikalnę link jūros, aplankant gražų S’Arenalet Aubarca pliažą.

Kitą dieną nutariame pakeliauti po vakarinę šio pusiasalio dalį ir įkopti į la Talaia Morela viršūnę (433m), ant kurios pastatytas senovinis bokštas . Nusileidimas nuo viršūnės pareikalauja daug jėgų ir kantrybės- žemėlapyje pažymėtas takas iš tikrųjų išnykęs, tad tenka leistis labai stačiu akmenuotu šlaitu, braunantis per neįžengiamus tankius dygius krūmus. Maršruto ilgis 13 km.

Parašykite komentarą